- triūbininkas
- 2 ×triū̃bininkas (-inykas OGLII286), -ė smob. (1) KII112, NdŽ kas pučia dūdą, trimitą, trimitininkas: Į šermenis buvo i triū̃bininkai – gražiai palaidojo Rsn. Vestuvėms buvo pakviesti triūbininkai rš. Išvydo ten vamzdinykus ir triū̃binykus DP371.
Dictionary of the Lithuanian Language.